Vaižganto Raštų 19 tomas skirtas jo ankstyvajai lietuvių literatūros kritikai. Jame publikuojami 1892–1914 m. periodikoje („Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“, „Žinyčioje“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Vaire“, „Bažnytinėje apžvalgoje“) skelbti šio žanro darbai – straipsniai, recenzijos, anotacijos. Vaižganto kritikos tekstai atskleidžia ne tik Atgimimo laikotarpio ir XX a. pradžios lietuvių rašytojų kūrybą ir tuometinį lietuvių literatūros procesą, literatūrinio gyvenimo aktualijas, bet ir patį Vaižgantą kaip aktyvų ir produktyvų literatūros kritiką.