Septyni Malio Almeidos mėnuliai

Kolombas, 1990-ieji. Malis Almeida, karo fotografas, lošėjas ir slaptas gėjus, pabunda negyvas, nežinia kur, sakytum, dangiškųjų vizų išdavimo biure – savitoje skaistykloje ar bardo būvyje. Jo sukapotas kūnas skendi tyvuliuojančiame Beiros ežere, ir Malis nė nenumano, kas jį nužudė. Tai laikai, kai sąskaitas suvedinėja mirties eskadronai, savižudžiai sprogdintojai ir samdomi žudikai, tad įtariamųjų sąrašas – slegiančiai ilgas. Šitai gali paliudyti ir gausybė kitų aplink besibūriuojančių vaiduoklių. Tačiau net ir pomirtiniame gyvenime Malio laikas nėra neribotas – jis senka. Malis turi vos septynias paras (kitaip tariant, – septynis mėnulius), kad susisiektų su savo mylimiausiais žmonėmis – vyru ir moterimi – ir nuvestų juos prie slaptavietės, kurioje laiko nuotraukas, sukrėsiančias visą Šri Lanką.