Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (1886-1958) Raštų pirmasis tomas pradedamas smulkiąja proza - vaizdeliais, simbolinėmis pasakomis bei apsakymais, sukurtas literatūrinio kelio pradžioje ir atspindinčiais rašytojos talento pobūdį bei intencijas.
Toliau spausdinamos dvi apysakos. „Kelionėje po Lietuvą su pikčiuku“ kandžiai pašiepiamos amžiaus pradžios visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo negerovės, o „Šventmarėje“ atkuriami XIX a. pabaigoje iškilę prieštaravimai tarp kunigijos kultūrinių pretenzijų ir realios visuomeninės jos padėties.
Paskutiniame tomo skyriuje skelbiami eilėraščiai bei tautosakinės poemos - „Giria žalioji“, „Vingurgurklė“, „Ežerai“.
Antrame tome sukauptas rašytojos dramaturginis palikimas: komedijos „Pinigėliai“, „Vilos puošmena“, „Didžioji mugė“, „Kuprotas oželis“, „Gegužis“, drama apie knygnešius „Aušros sūnūs“, istorinis vaizdelis „Kalinys“, kūriniai tautosakos motyvais ir draminės poemos „Mūsų jauja“, „Vaiva“.
Trečiame tome spausdinama romanas „Bundanti Žemė“, atsiminimai bei kūriniai žemaičių tarme: romanas „Žemaitiška poema“ ir apsakymai.