Vadovėlis sudarytas tipologiniu principu. Siekiama, kad mokiniai išmoktų atpažinti kūrinio estetinę prigimtį, suvokti, pajusti vaizduojamojo pasaulio savitumą, siužeto poetiką ir pan. Norėta, kad vadovėlio tekstai (daugiausia tai kūrinių ištraukos) būtų artimi mokiniams, atitiktų amžiaus tarpsnio psichologiją, dvasinius poreikius, darytų etinį poveikį. Kuriant vadovėlio metodinį aparatą, nevengiama laisvesnio, emocinio bendravimo su „vartotoju“. Provokuojama jo minties gyvybė, subjektyvios emocijos — žodžiu, taip galbūt nuimama pedagoginė įtampa ir priešiškumas, mokomasis objektas priartėja prie mokinio asmenybės.