Lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto Raštų 24 tomas yra antrasis tomas, skirtas rašytojų pamokslų palikimui. Tomą sudaro Tumo-Vaižganto pamokslai ir jų fragmentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje - 370 įvairaus ilgumo rankraščių (nuo kelių eilučių iki keleto puslapių), parašytų tarp 1920 ir 1932 metų. Iki pat dabar jie nebuvo paskelbti ar tyrinėti.
Ši pirmoji publikacija ne tik sudaro galimybę daugiau sužinoti apie menkai pažįstamą Vaižganto gyvenimo ir kūrybos pusę, bet ir teikia medžiagą išsamesniam XX a. pradžios lietuviškų pamokslų tyrimui.
Vaižganto pamokslai apima plačią jo laikmečio istorinę, kultūrinę ir literatūrinę panoramą. Juos knibždėte knibžda religinių raštų ir grožinės literatūros citatų, parafrazių ir aliuzijų nuo klasikinės literatūros ir ankstyvųjų krikščionybės amžių darbų iki rašytojo gyvenamosios epochos.
Rengiant šį tomą, buvo siekiama ir išsaugoti Vaižganto originalią rašybą bei skyrybą, ir padaryti jo tekstus suprantamus šiuolaikiniam skaitytojui. Dėl šios priežasties yra išplėstos gausios santrumpos ir nuorodos į citatas iš Biblijos, randamos tekstuose ir ne visada paaiškintos autoriaus, kuris neketino skelbti šių rankraščių.