Zosė iš kačių gatvės

Sveiki! Esu vardu Zosė. Siaubinga, ar ne? Tiesą sakant, pavardė irgi galėjo būti geresnė. Viežbovska skamba neblogai, bet prasideda V raide. Kiekvienas mokinys jums pasakys, kad nėra blogiau, kaip būti sąrašo pradžioje arba pabaigoje. Bet gana apie tai! Juk nesu baisi pesimistė. Tyčia pradėjau nuo blogiausių dalykų, kad greičiau galėčiau juos pamiršti. Na, dar turėčiau paminėti jaunesniąją sesę Manią. Ji – visiška prapultis! Nors reikia pripažinti, kad kaip tik dėl Manios mūsų šeimoje nušniokštė nekasdienių įvykių lavina. O gal dėl šuns kakučio?.. Šiaip ar taip, kaip tik todėl rašau šiuos žodžius įsilipusi į obelį, augančią mūsų naujo namo sode. O tas namas yra Kačių gatvėje! „Zosė iš Kačių gatvės“ – smagus pasakojimas apie sumaniąją devynmetę Zosę ir jos pašėlusią šeimynėlę. Čia daug netikėtumų: metų voro konkursas, lavonas ant laiptų, šokis su skalbykle ir netgi susitikimas su bekiaučiu! Pradinukės Zosės šeima neseniai persikraustė gyventi į užmiestį. Rajonas atrodo svetimas ir nesvetingas, be to, kas rytą tenka stovėti automobilių spūstyje, nes visiems reikia į sostinę: Zosei – į mokyklą, jos sesutei Maniai – į darželį, tėvams – į darbą. Kartą Zosės ir Manios tėvai išvyksta į komandiruotę, o mergaičių prižiūrėti atvažiuoja teta Malina su dviem savo nedideliais sūnumis ir šuniu Rufu. Ir čia nuotykiai prasideda, nes tetulė – smagi ir pašėlusi! Drebėkite, paniurėliai! Zosė neleis jums nuobodžiauti!