Ji sėdi ant tėčio kelių ir stebi viską, kas dedasi aplink. Jai - septyneri. Ji - mažoji princesė Sara didelėmis akimis ir garbanotais plaukais. Mergaitė gyvena tik su tėčiu, nes jos mama mirusi. Jos tėtis - indų princas, be galo mylintis savo vienintelę atžalą. Netrukus jų laukia išsiskyrimas. Sara mokysis kilmingų mergaičių mokykloje Londone.
„- Kai tu užaugsi, Sara, mes vėl būsime drauge. Ir tuomet nebesiskirsim. Aš rašysiu tau laiškus ir visuomet būsiu kartu mintimis,“ - ramina mergaitę tėvas.
Tačiau viskas apsiverčia. Saros tėtis miršta ir iš princesės mergaitė pavirsta elgeta, gyvenančia palėpeje, visų vaikoma ir nemylima. Tačiau Saros siela nenuskursta. Ji ir toliau labai gera visiems, dalinasi su dar didesniais skurdžiais paskutiniu duonos kąsniu ir neverkia, nes yra stipri.
Vieną dieną mergaitė pastebi, kad gretimame name apsigyvena jaunas ir inteligentiškas vaikinas. Šis, pasirodo, praneš Sarai labai svarbią žinią, vėl apversiančią gyvenimą.
Pagaliau nemirštantis Saros gerumas laimi prieš piktį ir pavydą. Užaugusi jauna mergina, savo gyvenime mačiusi daug juodo, vėl laiminga.