Rašytojas J. Jankus priskiriamas patiems azartiškiausiems lietuvių pasakotojams. Pirmą kartą publikuojamos jo apysakos „Severiukas“ centre - „mergos vaiko“ piemenėlio, vėliau pusbernioko, jaunuolio, ir turtingos ūkininkaitės, su kuria augo po vienu stogu, meilė. Pasakojimo tonas apysakoje rimtas, lyriškas, bet nestokojama ir humoro, komiškų epizodų, padavimų fantastikos, etnografinio realizmo.