Miškų bastūnai 2. Pavojinga draugystė
– O kaip supratai, kad esi bastūnė?
– Tai buvo nesunku. – Dabar Tikanė buvo išties gerai nusiteikusi, aš vos galėjau tuo patikėti. – Mano gentyje beveik visi bastūnai. Kai buvau maža, man atrodė keista, jei kas nors neturėjo antros tapatybės. Manydavau, vaje, koks vargšas.
Keragas vaikystę praleido miškuose kaip puma ir tik neseniai sužinojo, kad iš tiesų yra miškų bastūnas – pusiau gyvūnas, pusiau žmogus. Jau praėjo visi metai nuo tada, kai persikraustė į miestą tarp žmonių ir ėmė lankyti ypatingą tokiems kaip jis skirtą mokyklą. Pamokos tampa vis sudėtingesnės ir pavojingesnės, o išmokti sutarti ir bendradarbiauti su kitais mokiniais tampa ypač svarbu. Net jei tai pasipūtėliai vilkai, nemėgstantys jokių kačių. Tačiau kartais iškyla pavojų, kurie gali suartinti net didžiausius priešus.
