Paskutinis mūšis: vokiečių naikintuvų aso atsiminimai

Netekti abiejų kojų – didžiulė kaina už tai, kad tave bent išklausytų. Nedažnai sutiksi žmogų, kuris atiduotų dar daugiau, bet vis dėlto tai buvo kaina, kurią sumokėjo 51-osios naikintuvų eskadros „Mölders" naikintuvo pilotas Peteris Hennas už tai, kad parašytų šią knygą.

Tai – buvusio priešo knyga. Peteris Hennas tapo kariu tik todėl, kad jo šalis įsitraukė į karą, priešingu atveju, taikos metu, jis būtų buvęs eilinis lakūnas. Hennas paėmė į rankas ginklą, nes tikėjosi, kad vieną dieną galės padėti jį į šalį.

Peteris Hennas atsidūrė karo sūkuryje 1943 metais – tuo metu, kai vokiečių kariuomenei frontuose vis labiau nesisekė. Jis buvo išsiųstas į Italiją, sugrąžintas į Vokietiją, vėl išvyko į Italiją, kurį laiką praleido Rumunijos ligoninėse, dalyvavo beprotiškuose susirėmimuose antrajame fronte ir užbaigė karą Čekoslovakijoje, kai pateko į rusų nelaisvę, iš kurios ištrūko 1947 metais būdamas invalidas. Jį persekiojo nuolatiniai pralaimėjimai, viena nesėkmė po kitos, avarijos, šuoliai su parašiutu, siekiant išvengti mirties, prabudimas operacinėje, išsiskyrimas su kovos draugais. Kai, regis, likimas jo pasigailėdavo, nauja nelaimė vėl pateikdavo išbandymų...