Pedagoginė jaunimo moralinių problemų knyga. Joj svarstomi visi tie rūpesčiai, kurie kyla mergaitėms 12-19 metų amžiuje: nesusipratimai su tėvais dėl tikro ar tariamo nesupratimo, besiveržiant iš namų į pasaulį; ieškojimas draugių svajonėms austi ir joms išlieti; domėjimasis berniukais kaip svajonių "karalaičiais" ir susirūpinimas savo grožiu bei pasisekimu; pirmieji kartūs nusivylimai ir "savęs ieškojimas"; gėrimo, rūkymo ir kitos pagundos, benorint pasirodyti moderniomis; amžinosios plepumo, smalsumo (ligi pornografinės skaitybos) ir kitos ydos; religinių abejonių iškilimas ("pradėjau mylėti — nustojau tikėti"); atsidūrimas prieš apsisprendimą: rinktis kolegiją ar tuoj pat ruoštis vedyboms, rinktis šeimos gyvenimą ar vienuolinį pašaukimą etc. Tai vis labai gyvenimiški klausimai, kurie atitinkamame amžiuje gana dažnai sudaro aštrias problemas, nors apskritai į tuos klausimus atsakymai yra paprasti. Bet kaip tik čia ir yra sunkenybė paprastus dalykus perteikti, kad jie būtų priimti kaip tikri sprendimai, o ne kaip tik "pamokslai". Moralėj išsiskleidžia žmogiškasis skaidrumas, apeliuojąs į juo kilnesnį savęs realizavimą. Bet nėra nieko nelemčiau, kaip vertybių atskleidimą paversti tik negatyviais draudimais. Todėl, imantis moralinių klausimų, paradoksiškai tenka neprabilti tik "moralistu" (peikiamąja "pamokslininko" reikšme), čia tikrųjų moralistų paslaptis — kalbėti kaip žmogui su žmogumi, o ne iš aukšto sakyti "pamokslus", šia prasme pačios šios St. Ylos knygos aplanke ir pasisakoma, kad "autorius pasirinko ne moralisto, o psichologo kelią". Tai kiekvieno pedagogo natūralus kelias. Juo ir eina St. Yla, turėdamas ilgą mergaičių bendrabučio kapeliono patirtį. Užuot abstrakčiai teikęs sprendimus, autorius visus keliamus klausimus svarsto lyg pašnekesyje, klausydamas, prieš kokius rūpesčius atsiduria jo skaitytoja — "moderni mergaitė", ir kalbėdamasis drauge su ja ieško, koks sprendimas yra realus ir išmintingas. Kiek iš tikro autorius randa kalbą su šio meto "modernia mergaite", tik ji pati gali atsakyti.