Vieną rytą saulė ryškiai nušvietė Mažojo Karaliaus kambarį.
Bet Mažasis Karalius visai nenorėjo keltis.
– Aš toks pavargęs! – ištarė jis ir stipriai užmerkė akis.
Net kai mama ir tėtis jo mėgstamiausiais pusryčiais bandė išvilioti jį iš lovos, Mažasis Karalius pasislėpė po antklode.
– Aš visai nealkanas sumurmėjo jis..