Pasakos, legendos, alegorijos

Amžinai jaunas ir gražus kaip pavasaris pasakų pasaulis vienodai žavi vaikus ir suaugusius, o jautrus, išmintingas pasakų kūrėjas mums tampa geru bičiuliu. Su vienu iš jų dabar susitinkame pirmą kartą. Jo šlovės garsas ataidi per šimtmečius, nors ir ne pasakos jam pelnė pasaulinį vardą. Dar mokyklos suole išmokstam su didžiausia pagarba tarti Leonardo da Vinčio vardą, tapusį legendiniu. Ne vienas šimtmetis mus skiria nuo to laiko, kai gyveno ir kūrė didysis italas. Jį pažįstam iš knygų ir filmų, skirtų jo gyvenimui, ir, suprantama, iš nedaugelio mus pasiekusių nemirtingų jo kūrinių – šiuos galima ant pirštų suskaičiuoti, panašiai kaip ir muziejus, kuriuose saugomos tos neįkainojamos vertybės, visos žmonijos turtas ir pasididžiavimas. Kažkas yra kartą pasakęs, jog stovint prieš Leonardo da Vinčio paveikslus, ypatingai lengva alsuoti. Šiems žodžiams pritars kiekvienas, turėjęs laimę nors kartą būti Leningrado Ermitaže ir tyliai pastovėti prieš dvi Leonardo da Vinčio madonas erdvioje salėje. Nors šių dviejų nedidelių paveikslų siužetai religiniai, jie stebina šviesia pasaulėjauta ir didžiu žmogiškumu. Prieš kokią dešimtį metų Leonardo da Vinčio pasakos ir legendos, daugiau kaip šimtas įvairių kūrinėlių, pirmąkart išvydo dienos šviesą atskiro leidinio pavidalu. Įsidėmėtina, kad šį gerą darbą padarė seniausia Florencijos leidykla „Džunti", kadaise naudojusis Leonardo da Vinčio tėvo, Pjero da Vinčio, notarinės kontoros paslaugomis. Šiandien ir mūsų skaitytojams atsirado galimybė susipažinti su šiais kūriniais. Pasakos, legendos, smagios istorijėlės, sudėtos į šią knygą, nėra vienodos. Kai kuriose autoriaus mintis išreikšta nepaprastai aiškiai bei išsamiai, o kitos yra nelyginant piešinėliai iš natūros, būsimo „paveikslo" eskizas, ir čia mums pasitaiko maloni proga žvilgtelėti į didžiojo kūrėjo laboratoriją. Knygos visuma atskleidžia Leonardo da Vinčio, kaip pasakų ir alegorijų kūrėjo, savitumą. Jo žingsnis į pasakų pasaulį nebuvo atsitiktinis. Tai visos jo minčių sanklodos, tyrinėjimų ir kryptingų interesų išdava. Nors Leonardas da Vinčis aplinkui matė daug blogio, bjaurasties, žiaurumo ir neteisybės, bet į gyvūnų pasaulį savo kartėlio jis neperkelia. Jo pasakose net plėšrieji žvėrys bei paukščiai būna jautrūs bejėgiams ir bedaliams. Savo pasakas Leonardas da Vinčis ėmė iš gyvenimo – to „didžiojo mokytojo, iš kurio randa ko pasimokyti ir pasisemti"