Sinjoras Biankis pardavinėdamas vaistus važinėjo po visą Italiją. Sekmadienį jis grįždavo namo, o pirmadienį vėl leisdavosi kelionėn. Atsisveikindama jo dukra sakydavo: – Tėveli, būk geras, sek man kiekvieną vakarą po pasaką. Tėvelis kiekvieną vakarą skambino telefonu į namus ir sekė dukrai pasaką. Už kiekvieną pasikalbėjimą telefonu Biankiui reikėdavo mokėti iš savo kišenės, tad pasakojo trumpas pasakaites.
Jei Tau vakare niekas neskambina telefonu ir neseka įdomios pasakėlės, – skaityk Džanio Rodario „Pasakas telefonu“. Su Pempe skaičiuosi, kas kiek kartų nusičiaudėjo, su trimis berniukais važiuosi šokoladiniu keliu, pabuvosi Sviestinių žmogiukų šalyje, ieškosi pabėgusios vieno sinjoro nosies, besislapstančios Alisos Prapuolenės, o su Virėjėle virsi stebuklingas košes...
Saldžių sapnų!