Ir vis dėlto… šausiu!

Niką kausto baimė. Ji atsėlina kasdien, kai berniukas eina į mokyklą, nes ten jo jau laukia Matijas, Kevinas ir Rafaelis. Jie mušą jį, šantažuoja. Puolimai vis dažnesni ir vis žiauresni. Nikas, nematydamas jokios išeities, ryžtasi beviltiškam žingsniui. Jis suką galvą, kaip įsigyti ginklą...

Prievarta mokyklose – seniai nebe pavieniai atvejai. Tačiau aukos tyli, o stebintys žiaurią prievartą bendraklasiai iš baimės suka akis į šalį, kad tik netaptų kitomis aukomis. Elisabeth Zöllner įtaigiai vaizduoja, kaip Nikas iš persekiojamojo virsta nusikaltėliu. Ši knyga – sukrečiantis kaltinimas prievartai ir abejingumui.

Baimė niekada neapleidžia. Ji pradeda mane smaugti jau nuo ryto. O kas bijo – išjuokiamas. Kiekvieną dieną jaučiu skausmą ir baimę. Didžiulę baimę. Kokia prasmė gyventi, kai visą laiką skauda?