Биология 3

Turinys
17 skyrius. Judėjimas ir atrama

17.1. Skeleto sistemos
17.1.1. Hidrostatinis karkasas
17.1.2. Egzoskeletas
17.1.3. Endoskeletas
17.1.4. Stuburinio skeletas
17.2. Skeleto audiniai
17.2.1. Kremzlės
17.2.2. Kaulas
17.2.3. Žinduolių skeleto vystymasis
17.2.4. Kaulų formavimąsi reguliuojantys veiksniai
17.2.5. Pagalba sausumos stuburinių gyvūnų judėjimui
17.3. Anatominė žinduolių skeleto struktūra
17.3.1. Ašinis skeletas
17.3.2. Triušio slankstelių struktūra ir funkcijos
17.3.3. Pagalbinis skeletas (galūnių diržai)
17.3.4. Sąnariai
17.4. Raumenų sistema
17.4.1. Skeleto raumenų ypatybės
17.4.2. Dryžuoti raumenys
17.4.3. Viskas arba nieko reakcija
17.4.4. Stuburinių gyvūnų skeleto raumenų susitraukimo tipai
17.4.5. Susitraukimo reakcija
17.4.6. Slenkančių siūlų teorija
17.4.7. Elektromechaninė sąsaja
17.4.8. Energijos tiekimas
17.5.1. Skeleto raumenų susitraukimo jėgos reguliavimas
17.5.2. Skeleto raumenų skaidulų tipai
17.5.3. Lygiųjų raumenų
17.5.4. Raumenų verpstės ir tempimo refleksas
17.5.5. Slopinantys refleksai
17.5.6. Sausgyslių receptoriai
17.6. Įvairūs bestuburių judėjimo būdai
17.6.1. Ameboidinis judėjimas
17.6.2. Blakstienos ir žvyneliai
17.6.3. Euglenos judėjimas
17.6.4. Paramecia judėjimas
17.6.5. Annelidų judėjimas
17.6.6. Nariuotakojų judėjimas
17.7. Stuburinių gyvūnų judėjimas
17.7.1. Plaukioti žuvys
17.7.2. Žuvų judėjimas
17.7.3. Kremzlinių žuvų (ryklių) judėjimas
17.7.4. Kauluotų žuvų judėjimas
17.7.5. Varlių judėjimas
17.7.6. Paukščių plunksnos ir skrydis
17.7.7. Paukščiai skraido
17.7.8. Šikšnosparnių skrydis
17.7.9. Keturkojų judėjimas (naudojant šuns pavyzdį)
17.8. Augalų atrama

18 skyrius. Homeostazė

18.1. Valdymo sistemos biologijoje
18.1.1. Kontrolės teorijos įvadas
18.1.2. Vidinės aplinkos prigimtis ir reguliavimas
18.1.3. Kvėpavimo dujų kiekio kraujyje reguliavimas
18.1.4. Metabolitų kiekio kraujyje reguliavimas
18.1.5. Širdies ritmo ir kraujospūdžio reguliavimas
18.1.6. Apsauga nuo infekcijos
18.2. Termoreguliacija
18.2.1. Temperatūros įtaka augalų augimui ir pasiskirstymui
18.2.2. Augalų prisitaikymas prie žemos temperatūros
18.2.3. Augalų prisitaikymas prie aukštų temperatūrų
18.2.4. Temperatūros įtaka gyvūnų augimui ir pasiskirstymui
18.2.5. Šilumos šaltiniai gyvūnams
18.2.6. Kūno temperatūra
18.3. Ektoterminiai gyvūnai
18.3.1. Sausumos ektoterminių gyvūnų kūno temperatūros reguliavimas
18.4. Endoterminiai gyvūnai
18.4.1. Oda
18.4.2. Šilumos šaltiniai
18.4.3. Šilumos išsklaidymas
18.4.4. Šilumos balansas ir pagumburio vaidmuo
18.4.5. Prisitaikymas prie ekstremalių klimato sąlygų
18.4.6. Prisitaikymas prie gyvenimo žemoje temperatūroje
18.4.7. Prisitaikymas prie gyvenimo aukštoje temperatūroje
18.5. Žinduolių kepenys
18.5.1. Kepenų vieta ir struktūra
18.5.2. Kepenų funkcijos

19 skyrius. Išskyrimas ir osmoreguliacija

19.1. Išskyrimo ir osmoreguliacijos svarba
19.1.1. Produktai, kurie gali išsiskirti
19.1.2. Išsiskyrimas augaluose
19.1.3. Išsiskyrimas gyvūnams
19.2. Azoto išmatos
19.2.1. Amoniakas
19.2.2. Karbamidas
19.2.3. Šlapimo rūgštis
19.2.4. Kitos azoto išmatos
19.3. Azoto produktų išskyrimas ir osmoreguliacija
19.3.1. Osmoreguliacijos mechanizmai
19.3.2. Osmoreguliacija augaluose
19.3.3. Procesai, susiję su išskyrimu ir osmoreguliacija
19.3.4. Aplinkos įtaka ekskrecijai ir osmoreguliacijai
19.4. Filogenetinė organų ir procesų, susijusių su azoto medžiagų išsiskyrimu ir osmoreguliacija, apžvalga
19.4.1. Pirmuonys
19.4.2. Coelenterates
19.4.3. Plokščiosios kirmėlės
19.4.4. Annelidai
19.4.5. Nariuotakojai
19.4.6. Bestuburių prisitaikymas prie aplinkos pokyčių
19.4.7. Dygiaodžiai
19.4.8. Stuburiniai gyvūnai
19.5. Žinduolių inkstai
19.5.1. Inkstų vieta ir struktūra
19.5.2. Bendras nefrono sandaros ir aprūpinimo krauju planas
19.5.3. Inkstų funkcijos
19.5.5. Inkstų funkcijos tyrimo metodai
19.5.6. Nefrono struktūra ir funkcija
19.5.7. Šlapimo susidarymas
19.6. Antidiurezinis hormonas (ADH) ir hipertoninio ar hipotoninio šlapimo susidarymas
19.7.1. Homeostatinė vandens ir natrio kiekio plazmoje kontrolė
19.8. Kraujo pH reguliavimas

20 skyrius. Dauginimas

20.1. Nelytinis ir lytinis dauginimasis
20.1.1. Nelytinis dauginimasis
20.1.2. Lytinis dauginimasis
20.1.3. Seksualinio proceso kilmė
20.1.4. Gyvenimo ciklų įvairovė
20.2. Lytinis dauginimasis augaluose
20.2.1. Žydinčių augalų (angiospermų) gyvenimo ciklas
20.2.2. Gėlės sandara ir funkcijos
20.2.3. Embriono maišelio ir moters gametos vystymasis
20.2.4. Apdulkinimas
20.2.5. Tręšimas
Patirtis. 20.1. Žiedadulkių vamzdelių augimo tyrimas
20.2.6. Sėklų vystymasis iki ramybės stadijos
20.2.7. Sėklų dauginimo privalumai ir trūkumai
20.2.8. Vaisių ir sėklų platinimas
20.3. Lytinis dauginimasis žmonėms
20.3.1. Vyrų reprodukcinė sistema
20.3.3. Kopuliacija
20.3.4. Tręšimas
20.3.5. Implantacija
20.3.6. Ankstyvosios embriono vystymosi stadijos
20.3.7. Gimdymas
20.3.8. Laktacija
20.3.9. Vaisiaus kraujotakos sistemos pokyčiai gimimo metu
20.4. Stuburinių gyvūnų lytinio dauginimosi filogenezija

21 skyrius. Augimas ir plėtra

21.1. Ūgio matavimas
21.1.1. Ūgio matavimo būdai
21.1.2. Augimo kreivių tipai
21.2. Augimo rūšys
21.2.1. Izometrinis ir alometrinis augimas
21.2.2. Ribotas ir neribotas augimas
21.2.3. Nariuotakojų augimas
21.3. Augimo ir vystymosi reguliavimas
21.4. Plėtra
21.5. Morfogenezė
21.6. Žydinčių augalų augimas ir dauginimasis
21.6.1. Sėklų ramybė
21.6.2. Daiginimas
21.6.3. Pirminis augalų augimas
21.6.4. Pirminis ūglių augimas
21.6.5. Pirminis šaknų augimas
21.6.6. Šoninės meristemos ir antrinis augimas
21.7. Metamorfozė
21.7.1. Lervų tarpsnių adaptacinė reikšmė
21.7.2. Būdingi metamorfozės požymiai
21.7.3. Hormoninė vabzdžių lydymosi kontrolė
21.7.4. Varliagyvių metamorfozė
21.8. Stuburinių gyvūnų vystymasis
21.8.1. Hormonai ir žinduolių augimas
21.9. Atsigavimas ir regeneracija
21.10 val. Poilsio būsena
21.10.1. Diapauzė
21.10.2. Vasaros žiemos miegas (įvertinimas)
21.10.3. Hibernacija (žiemos miegas)

22 skyrius. Gyvenimo tęstinumas

22.1. Ląstelių ciklas
Eksperimentas 22.1. Mitozės fazių tyrimas
22.2. Mitozė
22.2.1. Centriolių ir veleno formavimasis
22.2.2. Citoplazminis dalijimasis
22.2.3. Mitozė gyvūnų ir augalų ląstelėse
22.2.4. Mitozės prasmė
22.3. Mejozė
22.3.1. Mejozės prasmė
22.3.2. Mitozės ir mejozės panašumai ir skirtumai
22.4. Chromosomų struktūra
22.4.1. Įrodymai, rodantys DNR vaidmenį paveldimumui
22.4.2. DNR replikacija
22.5. Genų prigimtis
22.5.1. Genai ir fermentai
22.5.2. Genetinis kodas
22.5.3. Kodo struktūra
22.5.4. Kodo dekodavimas
22.6. Baltymų sintezė
22.6.1. RNR vaidmuo
22.6.2. Matrica, arba informacija, RNR
22.6.3. Ribosominė RNR
22.6.4. Perkelkite RNR
22.6.5. Baltymų sintezės mechanizmas
22.6.6. Transkripcija
22.6.7. Transliacija
22.7. Genų veiklos reguliavimas
22.7.1. Jacob-Monot hipotezė
22.7.2. Fermentų indukcija
22.7.3. Fermentų slopinimas
22.7.4. Metabolizmo takų reguliavimas
22.7.5. Modifikuota operono hipotezė
22.8. Genetinis vystymosi reguliavimas
22.8.1. Branduolio vaidmuo
22.8.2. Citoplazmos vaidmuo
22.8.3. Organizatoriaus prigimtis
22.8.4. Išorinės aplinkos vaidmuo
22.8.5. Genų vaidmuo vystymuisi

23 skyrius. Variacija ir genetika

23.1. Mendelio studijos
23.1.1. Monohibridinių kryžių paveldėjimas ir atskyrimo dėsnis
23.1.2. Abipusis arba analizuojantis kirtimas
23.1.3. Dihibridinis kryžminimas ir nepriklausomo pasiskirstymo dėsnis
23.1.4. Trumpa Mendelio hipotezių esmės santrauka
23.2. Chromosomų paveldimumo teorija
23.2.1 Chromosomų elgsena kaip nepriklausomo pasiskirstymo pagrindas
23.3. Sankaba
23.3.1. Perėjimo ir rekombinacijos dažnis
23.4. Genetiniai žemėlapiai
23.5. Ryšių grupės ir chromosomos
23.5.1. Milžiniškos chromosomos ir genai
23.6. Lyties nustatymas
23.6.1. Su lytimi susijęs paveldėjimas
23.7. Sąveika tarp genų
23.7.1. Nepilnas dominavimas
23.7.2. Keli aleliai
23.7.3. Mirtinai genai
23.7.4. Genų kompleksai
23.7.5. Epistazė
23.7.6. Poligeninis paveldėjimas
23.8. Kintamumas
23.8.1. Diskretus kintamumas
23.8.2. Nuolatinis kintamumas
23.8.3. Aplinkos įtaka
23.8.4. Variacijos šaltiniai
23.9. Mutacijos
23.9.1. Mutacijų dažnis ir jų priežastys
23.9.2. Chromosomų mutacijos
23.9.3. Genų mutacijos
23.9.4. Mutacijų prasmė

24 skyrius. Evoliucija – gyvybės istorija

24.1. Gyvybės atsiradimo teorijos
24.1.1. Kreacionizmas
24.1.2. Spontaniška (spontaniška) karta
Eksperimentas 24.1. Tirti mikroorganizmų atsiradimo klausimą: spontaniška generacija ar biogenezė?