Knygos paantraštė – „Kalėjimo gimimas“. Pradėdamas knygą viešos egzekucijos tam tikram Damienui, kuris bandė nužudyti Liudviką XV (1757 m.), aprašymu, taip pat atkartodamas Paryžiaus nepilnamečių kalinių namų kasdienybę (1838 m.), Foucault daro išvadą, kad per mažiau nei šimtmetį (XVIII a. vidurys – XIX a. pirmas trečdalis) „išnyko viešos egzekucijos naudojant kankinimus“: „per kelis dešimtmečius mirties bausme įvykdytas, nukankintas, sukapotas kūnas, simboliškai simboliškai įspaustas į veidą ar petį, viešai eksponuojamas gyvas ar negyvas, dingo.