Henrikas Ibsenas Dramos 1909 m.

7 dramos:
Statytojas Solnesas, Heda Gabler, Laukinė antis, Liaudies priešas, Jūros duktė ir kt.
Henrik Johan Ibsen (Henrikas Johanas Ibsenas g. 1828 m. kovo 20 d. Skien, Norvegija – 1906 m. gegužės 23 d. Oslas, Norvegija) – žymus Norvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“[1].

Jo pjesės dažnai buvo laikomos skandalingomis, nes Ibsenas nebijojo peržengti įprastų Viktorijos epochos moralės normų ir rašyti apie realų, o ne idealizuotą pasaulį.

Ibsenas vienas pirmųjų įtraukė į dramaturgiją kritišką požiūrį į moralę ir išdrįso ja suabejoti. Daugelis kitų to laikotarpio kūrinių priešingai – pateikė priimtos moralės pavyzdžius ar smerkė už jos nesilaikymą; buvo tikimasi, kad kiekviena drama baigsis moralės normas atitinkančiomis išvadomis, gėris atneš laimę, o amoralus elgesys – bausmę. Ibsenas metė iššūkį šioms normoms ir nebijojo sugriauti žiūrovų iliuzijų