Kūrybinė evoliucija"- vienas svarbiausių žymaus prancūzų filosofo Henri Bergsono veikalų. Jame autorius analizuoja gyvosios gamtos evoliuciją, kritikuoja klasikinės filosofijos mechanistines, racionalistines bei pozytivistines nuostatas ir formuluoja savitą požiūrį į gamtos pasaulį, apskritai į tikrovę, jos pažinimą ir metafizines problemas, operuodamas originaliomis "gyvybės polėkio", "trukmės" sąvokomis.
Savo filosofinę koncepciją H. Bergsonas pavadino kintamumo filosofija. Naujosios metafizikos išeities taškas – tiesioginė patirtis. Jo teigimu, žmogus negali racionaliai suprasti tikrovės vienumo bei dinamiškumo. Intuiciją laikė vieninteliu filosofijos metodu, leidžiančiu suvokti gyvenimo esmę tiesiogiai.