Медицинский латино-русский и русско-латинский словарь
Siekdama patenkinti Lotynų-Rusų kalbų žodyno gydytojams poreikį, Valstybinė medicinos literatūros leidykla ėmėsi pakartotinio medicinos mokslų akademijos leidyklos 1951 metais išleisto žodyno leidybos.
Redaguodami siekėme išlaisvinti žodyną nuo pirmajame leidime padarytų klaidų; praleista nemažai pasenusių terminų, ilgų aiškinimų ir pan.
Nepaisant to, žodynas vis dar nevisiškai atspindi šiuolaikinę medicinos terminiją. Išleisdami šį darbą manome, kad artimiausiu metu neatidėliotinas uždavinys – išleisti lotynišką terminų žinyną, kuris būtų rengiamas aktyviai dalyvaujant įvairių specialybių gydytojams.
Šis anatominės ir klinikinės terminijos žodynas skirtas medicinos institutų studentams, kuriems nuo pat studijų pradžios tenka susidurti su gausybe graikų-lotynų kilmės mokslo terminų. Tačiau ne tik studentas, bet ir magistrantas bei gydytojas, skaitydamas šalies ir užsienio medicinos literatūrą, turi suprasti paties termino esmę.
Kaip žinoma, kiekvienos kalbos žodyno (leksikos) medžiaga susideda iš pagrindinių arba šaknies žodžių ir iš jų kilusių išvestinių bei sudėtingų žodžių. Išvestiniai žodžiai sudaromi iš pagrindinių žodžių, pridedant prie jų priešdėlius ir galūnes, o sudėtiniai – sudedant pagrindines šakninių žodžių dalis. Jei susipažinsite su tuo, kaip tas ar kitas priešdėlis, ta ar kita galūnė daro įtaką pagrindinio žodžio, prie kurio jie yra prijungti, reikšmės pasikeitimui, jei įgyjate reikiamų įgūdžių atpažinti priešdėlius ir galūnes išvestiniuose žodžiuose, tada įvaldysite pastarąjį. nesukels jokių sunkumų, ypač kai pagrindinis žodis, iš kurio jie kilę. Jei galime atskirti jo sudedamąsias dalis sudėtingame žodyje, tada jo semantinė reikšmė nustatoma pati.
