Šis tyrimas skirtas apžvelgti evoliuciją idėjos, kuri pirmą kartą buvo suformuluota 1840 m. ir numatė laipsnišką, per savotišką uniją vykstantį Katalikų bažnyčios vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose susiliejimą su sinodine Stačiatikių bažnyčia. Autoriai analizuoja šio reiškinio ryšį su 1839 m. įvykdyta Unitų bažnyčios likvidacija bei depolonizacijos ir rusifikacijos politika Vilniaus generalgubernatorystėje po 1863-1864 m. sukilimo.