Разоблачённая Изида: ключ к тайнам древней и современной науки и теологии. Том 1. Наука

Razoblachonnaya Izida, pagrindinis senovės ir šiuolaikinio mokslo ir teologijos paslapčių raktas“ – tai Helenos Petrovnos Blavatskajos dviejų tomų knyga apie ezoterinę filosofiją. Darbas su knyga tęsėsi nuo 1875 iki 1877 m. Knygoje nagrinėjami Platono, Plotino, Pitagoro, Paracelso, Džordano Brunono ir kitų filosofinių kūrinių religiniai aspektai, klasikiniai religiniai krikščionybės, budizmo, induizmo, zoroastrizmo ir kt. tekstai, siekiant „pripažinti hermetišką filosofiją“ kaip vienintelis raktas į „mokslo ir teologijos absoliutą“. A. P. Sinnett savo knygoje „Okultinis pasaulis“ rašė, kad tiesa, kurios Blavatsky visai nesiekė nuslėpti, yra ta, kad pagalba, kurią ji okultinėmis priemonėmis gavo iš adeptų per visą darbo prie knygos laikotarpį, buvo tokia plati ir ilga. ilgalaikė, kad ji yra ne tiek „Isis Unveiled“ autorė, kiek dalis autorių grupės, kuri iš tikrųjų sukūrė šį kūrinį. G. Olcottas pasakojo, kad skirtingu laiku pagaminti knygos rankraščiai turėjo didelių skirtumų. Alcott padarė išvadą, kad pati H.P.B. paskolino savo kūną, pavyzdžiui, spausdinimo mašinėlę, ir perėjo prie kitos veiklos astraliniame kūne. Tam tikra adeptų grupė pateko į jos kūną ir paeiliui su juo veikė. Jis sako, kad H.P.B asmenybė buvo tas instrumentas, kuris paskirstė visą medžiagą, kontroliavo jos formą, atspalvius, išraiškingumą, palikdamas savo stiliaus pėdsaką. Įvairūs H.P.B. kūno savininkai pakeitė tik įprastą jos rašyseną, bet savo nerašė; taigi, pasitelkę jos smegenis, jie buvo priversti leisti jai nuspalvinti savo mintis ir išdėstyti žodžius tam tikra tvarka. Ruošdamasis publikuoti Blavatskio rankraštį redagavo profesorius Aleksandras Wilderis, Platono filosofijos šalininkas ir žinovas, archeologas, rašytojas ir praktikuojantis gydytojas. Knygą 1877 m. rugsėjį Niujorke išleido Dž. W. Boutonas“. „American Biographical Encyclopedia“ straipsnyje apie Blavatskį rašoma, kad jos pirmosios knygos išleidimas sukėlė „literatūrinio pasaulio sujudimą“: šioje knygoje, siekiant supažindinti Vakarus su teosofijos idėjomis, „beveik visa žinoma literatūra“. šia tema“ buvo naudojamas; Knyga siekia įrodyti, kad egzistuoja „slaptos žinios, kurias saugo išminčius ir kurios yra visų pasaulio religijų šaknys“. Rašytojos savo knygoje paliestų temų spektras itin platus. Tai teorijos apie psichinius reiškinius, gamtos paslaptis, Indijos magų galimybes ir ankstyvųjų krikščionių sektą. Tai taip pat yra neigiamas bažnyčios, kaip biurokratinės organizacijos, vaidmuo žmonijos istorijoje, Rytų kosmogonijos ir Biblijos tekstai, Kabalos paslaptys, ezoterinės budizmo doktrinos, parodijuojamos krikščionybėje, ankstyvųjų krikščionių erezijos ir slaptosios draugijos. , jėzuitizmas ir masonija, Vedos ir Biblija, velnio mitas. Knygą sudaro du tomai, kurių pirmasis daugiausia skirtas mokslui, antrasis – teologijai.

========================================================

Razoblachonnaya Izida, universal'nyy klyuch k taynam drevney i sovremennoy nauki i teologii» (angl. Isis Unveiled, a Master Key to the Mysteries of Ancient and Modern Science and Theology) — kniga po ezotericheskoy filosofii v dvukh tomakh Yeleny Petrovny Blavatskoy. Rabota nad knigoy prodolzhalas' s 1875 po 1877 god. V knige rassmatrivayutsya religioznyye aspekty filosofskikh rabot Platona, Plotina, Pifagora, Paratsel'sa, Dzhordano Bruno i dr., klassicheskiye religioznyye teksty khristianstva, buddizma, induizma, zoroastrizma i dr., s tsel'yu «priznaniya germeticheskoy filosofii» kak yedinstvennogo klyucha k «Absolyutnomu v nauke i teologii». A. P. Sinnett v svoyey knige «Okkul'tnyy mir» pisal, chto istina, kotoruyu Blavatskaya sovershenno ne stremilas' skryvat', sostoit v tom, chto pomoshch', kotoruyu ona okkul'tnymi sposobami poluchala ot adeptov na protyazhenii vsego perioda raboty nad knigoy, byla takoy obshirnoy i dlitel'noy, chto ona ne stol'ko yavlyayetsya avtorom «Razoblachonnoy Izidy», skol'ko vkhodit v avtorskuyu gruppu, fakticheski sozdavshuyu etot trud. G. Olkott rasskazal, chto rukopisi knigi, izgotovlennyye v raznoye vremya, imeli bol'shiye otlichiya. Olkott prishol k vyvodu, chto Ye. P. B. sama odalzhivala svoyo telo, kak odalzhivayut, naprimer, pishushchuyu mashinku, i perekhodila k drugoy deyatel'nosti v astral'nom tele. Opredelonnaya gruppa adeptov vkhodila v yeyo telo i deystvovala im po ocheredi. On govorit, chto lichnost' Ye. P. B. byla, takim obrazom, instrumentom, raspredelivshim ves' material, kontrolirovavshim yego formu, ottenki, vyrazitel'nost', tem samym nalozhivshim otpechatok sobstvennogo stilya. Razlichnyye vladel'tsy tela Ye. P. B. tol'ko izmenyali yeyo privychnyy pocherk, no ne pisali svoim sobstvennym; takim obrazom, ispol'zuya yeyo mozg, oni vynuzhdeny byli pozvolyat' yey okrashivat' ikh mysli i raspolagat' slova v opredelonnom poryadke. Pri podgotovke k publikatsii rukopis' Blavatskoy redaktiroval professor Aleksandr Uaylder, priverzhenets i znatok filosofii Platona, arkheolog, pisatel' i praktikuyushchiy vrach. Kniga byla opublikovana v sentyabre 1877 goda v N'yu-Yorke v izdatel'stve «J. W. Bouton». Amerikanskaya Biograficheskaya Entsiklopediya v stat'ye o Blavatskoy soobshchayet, chto publikatsiya yeyo pervoy knigi vyzvala «perepolokh v literaturnom mire»: v etoy knige, radi predstavleniya Zapadu idey teosofii, byla ispol'zovana «pochti vsya izvestnaya literatura dannoy tematiki»; kniga presleduyet tsel' — dokazat' sushchestvovaniye «okhranyayemogo mudretsami taynogo znaniya, yavlyayushchegosya kornem, ot kotorogo proizoshli vse mirovyye religii». Diapazon tem, zatronutykh pisatel'nitsey v yeyo knige, chrezvychayno shirok. Eto teorii po povodu psikhicheskikh fenomenov, tayny prirody, vozmozhnosti indiyskikh magov, sekty rannikh khristian. Eto takzhe i negativnaya rol' tserkvi, kak byurokraticheskoy organizatsii, v istorii chelovechestva, vostochnyye kosmogonii i teksty Biblii, tayny kabbaly, ezotericheskiye doktriny buddizma, parodirovannyye v khristianstve, yeresi rannikh khristian i taynyye obshchestva, iyezuitstvo i masonstvo, Vedy i Bibliya, mif o d'yavole. Kniga sostoit iz dvukh tomov, pervyy skontsentrirovan, v osnovnom, na nauke, vtoroy — na teologii.