Труды по клинической хирургии

Gimė 1810 m. lapkričio 25 d. Maskvoje. Jis kilęs iš didelės mažažemių bajorų šeimos. Vargu ar Pirogovas būtų gavęs išsilavinimą, jei ne jo tėvų pažįstami: garsus Maskvos gydytojas, Maskvos universiteto profesorius E. Muchinas pastebėjo berniuko sugebėjimus ir pradėjo kartu su juo mokytis.
Pirogovas pateisino lūkesčius: jau būdamas 14 metų, pridėjęs sau dvejus metus, įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą, o poreikis dirbti anatomijos teatro prokuroru paskatino pasirinkti chirurgiją kaip specialybę. . Baigęs universitetą, 1826 m., įstojo į Jurjevo (dabar Tartu) universitetą. Ten jis dirbo chirurgijos klinikoje, o po penkerių metų apgynė daktaro disertaciją.
Būdamas 26 metų jis tapo chirurgijos profesoriumi.
1833 m. išvyko į Vokietiją, kur tobulinosi Berlyno ir Getingeno klinikose.
Grįžęs išleido savo garsųjį „Chirurgijos klinikos metraštį“ ir klasikinį veikalą „Arterinių kamienų ir fascijų chirurginė anatomija“.
1840 m. paskirtas į Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijos profesoriaus pareigas.
1843–1848 metais buvo išleistas jo „Visas taikomosios žmogaus kūno anatomijos kursas“.
Pirmą kartą jis patyrė anestezijos (eterio) poveikį karo lauko sąlygomis Kaukaze operuodamas sužeistuosius, tyrinėjo patologinę choleros anatomiją.
1853-1856 m. Krymo karo metu dalyvavo organizuojant karo lauko medicinos tarnybą, pirmą kartą istorijoje panaudojo gipsą trauminių lūžių gydymui, supažindino su Gailestingųjų seserų institutu.
Remdamasis savo patirtimi, jis parašė „Bendrosios karinės lauko chirurgijos pradžią“.
1856 m. jis paliko tarnybą Medicinos chirurgijos akademijoje. Jis buvo paskirtas Odesos švietimo rajono, paskui Kijevo, patikėtiniu. Mokslininko švietėjiška veikla tęsėsi iki 1861 m. kovo, kai buvo atleistas už laisvą mąstymą ir bandymus pakeisti mokyklinio ugdymo sistemą.
Paskutinius savo gyvenimo metus jis praleido savo dvare Višnoje netoli Vinicos.
Prieš pat mirtį jis padarė dar vieną atradimą – pasiūlė naują mirusiųjų balzamavimo būdą. Būtent šiuo metodu buvo balzamuojamas Pirogovo kūnas, kuris buvo laikomas specialioje kriptoje Višnios kaimo bažnyčioje.
Mirė 1881 metų gruodžio 5 dieną.

Šis anatominės ir klinikinės terminijos žodynas skirtas medicinos institutų studentams, kuriems nuo pat studijų pradžios tenka susidurti su gausybe graikų-lotynų kilmės mokslo terminų. Tačiau ne tik studentas, bet ir magistrantas bei gydytojas, skaitydamas šalies ir užsienio medicinos literatūrą, turi suprasti paties termino esmę.

Kaip žinoma, kiekvienos kalbos žodyno (leksikos) medžiaga susideda iš pagrindinių arba šaknies žodžių ir iš jų kilusių išvestinių bei sudėtingų žodžių. Išvestiniai žodžiai sudaromi iš pagrindinių žodžių, pridedant prie jų priešdėlius ir galūnes, o sudėtiniai – sudedant pagrindines šakninių žodžių dalis. Jei susipažinsite su tuo, kaip tas ar kitas priešdėlis, ta ar kita galūnė daro įtaką pagrindinio žodžio, prie kurio jie yra prijungti, reikšmės pasikeitimui, jei įgyjate reikiamų įgūdžių atpažinti priešdėlius ir galūnes išvestiniuose žodžiuose, tada įvaldysite pastarąjį. nesukels jokių sunkumų, ypač kai pagrindinis žodis, iš kurio jie kilę. Jei galime atskirti jo sudedamąsias dalis sudėtingame žodyje, tada jo semantinė reikšmė nustatoma pati.