Knygos „Gugeliukai“ pagrindinis molinis herojus Nukas, supratęs neatidėliotiną svarbą gelbėti mišką nuo medžiotojų, medkirčių ir mišką užplūdusių šiukšlintojų, patraukia į nuotykių ir pavojų kupiną kelionę ieškoti teisybės. Skaitydami knygą ne tik vaikai, bet ir tėveliai turi galimybę susipažinti su Lietuvos paukščių, žvėrių fotografijomis, keliauti kartu su Nuku. Skaitytojui neįkyriai, pamažu peršama pagrindinė knygos mintis: šiukšlinti ir visaip kitaip teršti mišką yra negražu - toks elgesys nuliūdintų ne tik miško žvėrelius, bet ir mažuosius Gugeliukus. Nuotraukose atsispindi molinukų liūdesys, džiaugsmas, nusivylimas - taip sustiprinamos vaiko emocijos.
Knyga turi laimingą pabaigą: teisybė surandama „besileidžiančios saulės šalyje, šalyje, kurioje nieko bloga negali nutikti“. Kas galėtų priešgyniauti Girių Karaliaus Girinio pasakytiems žodžiams, kad teisybė niekur nebuvo prapuolusi ir kad žmonės šiais laikais bijo ar neišdrįsta elgtis sąžiningai?
Tekstas nemoralizuojantis, neįsakmus, čia nėra „peršamų“ minčių – skaitytojas pats renkasi, kuo tikėti ir kurią pusę palaikyti: Gugeliukų ar miško „niekintojų“. Viskas plaukia savo tėkme, lyg Gugeliukai būtų gyvenę šimtą metų prieš ir toliau gyventų, jei tik žmonės jiems netrukdytų - neterštų jų šaltinių, neišpjautų jų gyvenviečių, nesausintų pelkių, nežudytų geriausių Gugeliukų draugų - žvėrelių.