Drovus ir šiek tiek mikčiojantis matematikas iš Oksfordo Čarlzas Latvidžas Dodžsonas 1862 metais sukūrė istoriją apie mergaitę, kuri įkrito į triušio olą. Taip prasidėjo nemirtingi bene garsiausios anglų literatūros veikėjos Alisos nuotykiai.
Begalė mokslininkų jau daugiau kaip 150 metų mėgina išsiaiškinti knygų apie Alisą populiarumo paslaptį ir jai priskiria neįtikimai ekscentriškus veikėjus, tokius kaip Širdžių Karalienė, Češyro Katinas, Vėžliūgas Pramaniūgas, Suktavirvis ar Skrybėlius, įmantrią kalbą ir subtilią satyrą. Kiti giria kūrinį kaip politinę alegoriją, Viktorijos laikų vaikų literatūros parodiją.
O gal, kaip pasakytų pats autorius, pasivadinęs Luisu Keroliu, „Alisa“ tiesiog yra sapnas, pasaka apie augimo – ar mažėjimo – rūpesčius ir išbandymus, apversta ir perpasakota vaiko lūpomis?
„Kas iš tokios knygos, kurioje nėra paveikslėlių ir niekas net nesišneka?“ – karčiai pagalvojo Alisa. Pritardami Alisai ieškojome vertėjo, galinčio kuo išmoningiau perteikti L. Kerolio kalbos prašmatnumą ir vingrybes. Taip pat ir dailininko, kuris nesumenkintų pasakos unikalumo.
Jūsų rankose dviejų virtuozių – nepaprastos lietuvių poetės, vertėjos ir garsios vaikų knygų autorės Liudos Petkevičiūtės ir išskirtinio braižo austrų iliustratorės Lisbeth Zwerger, pelniusios Hanso Kristiano Anderseno apdovanojimą už kūrybą vaikams, – bendras darbas.
Šokite į triušio olą ir mėgaukitės!