Aš pakeisiu pasaulį

Aš noriu pakeisti pasaulį, – vieną rytą sako Lukas. – Toks, koks yra, pasaulis man per blogas.

– Duok pavyzdį, – Luko tėtis susikaupęs maišo blynų tešlą.

– Ronda mus aprėkia. Zigmas pridaužo butelių prie laiptinės, ir aš susipjausčiau padangą į stiklus. Jis dar ir dvokia. Visokie teroristai, kurie sprogdina. Milda, kuri nežaidžia su manimi ir nenulipa nuo sūpynių. Dar visi tie vargšai pie konteinerių, kurie neturi duonos, dešros, pinigų, todėl ir konteinerių žvejoja maistą.

Tėtis parodo Lukui kėdę it kokiam prezidentui.

– O dabar aš tau paaiškinsiu. Ronda rėkia, nes yra priekurtė. Ji neprigirdi. Zigmas geria, nes jį paliko abi žmonos ir keturi vaikai. Tiksliau, vienas nepaliko. Jis vėl lanko Zigmą. Zigmui bloga, negera, todėl jis piktas. Bet pyksta tikrai ne ant tavęs. O dėl butelio… Aš pašnekėsiu su Zigmu apie tai.

Lukas niek nesako. Blynų kalnas auga, gardaus kvapo prisipildo virtuvė iki pat lubų. Argi liūdėsi uosdamas tokį kvapsnį!
Lukas čiumpa kelis blynus ir dunda laiptais į kiemą.