Pasaka apie geraširdį daktarą Aiskaudą, kuris, nepaisydamas pavojų, leidžiasi kelionėn į Afriką gydyti sergančių žvėrių. Jų laukia susidūrimas su piratais, nauji draugai ir daugybė nuotykių.
Prieš šimtą metų lankydamasis Vilniuje rašytojas Kornejus Čiukovskis, Odesos garbės piliečio Emanuelio Levensono ir ukrainiečių valstietės Jekaterinos Kornejčiuk sūnus, susipažino su nuostabiu gydytoju Cemachu Šabadu. Vilniaus gydytojas Šabadas, pasak rašytojo, ir tapo jo sukurtos pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu.
Sumaniau šią pasaką parašyti, susipažinęs su Vilniuje gyvenusiu gydytoju Aiskauda. Iš tikrųjų šio gydytojo pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Gydytojas Šabadas miestiečių buvo labai mylimas, nes gydė vargšus... Jeigu pas jį ateidavo liesutė maža mergaitė, dažniausiai vietoj vaistų jis paskirdavo pieno. Kitą dieną galėjai pamatyti tą pačią mergaitę, atsinešusią pas daktarą savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų jau laukdavo vaikų būrys.