Ferdinandas nuostabusis

Iš pradžių jis buvo tiesiog Ferdinandas. Šuo, mėgstantis gulėti ant sofos, klausytis šeimininkų kalbų, spyruoklių girgždesio ir plaunamų puodukų dzingsėjimo. Kol vieną kartą nusprendė atsistoti ant dviejų kojų. Užpakalinių, suprantama. Iš pradžių buvo sunku, bet greit Ferdinandas žingsniavo pasišvilpaudamas, tarsi visą gyvenimą tik tą ir būtų daręs. O kiek įdomių dalykų galima pamatyti atsistojus: namai, pasirodo, turi stogus, medžiai – lapų vainikus, o virš visko yra žydras dangus su debesimis…