Kartais tėčiai – išsiblaškę, įnikę į laikraščius užuomaršos. Tačiau knygos „Pagaliau pienas“ herojus kitoks. Jis veikia tai, ką veikia tikri tėčiai, – nueina ir nuperka pieno vaikų sausiems pusryčiams.
Aišku, jis nuveikia ir kitų dalykų, be kurių pieno taip paprastai nenupirksi, – pabėga nuo žalių ištižėlių ateivių, eina lenta XVIII amžiaus piratų laive, per plauką išvengia lemties tapti auka ugnikalnio dievui ir, o kaipgi, išgelbėja pasaulį.
„Pagaliau pienas“ – knyga, pateikianti didžiuosius klausimus, kurių vaikai norėtų paklausti savo tėčių.