Gilė – pats jauniausias Girių valdovo Ąžuolo sūnus. Jis išaugo iš žiedelio, kuris susikrovė ant jauniausios Ąžuolo šakelės, jai tebuvo tik trys šimtai trisdešimt metų. Augo tilindžiuodamas ant šakos, galingo tėvo lepinamas, Varlių šeimyną po Ąžuolu erzindamas, paukščiams išdaigas krėsdamas, silpnesnius ir bailesnius už save skriausdamas. O gavęs pirmos klasės pažymėjimą, mažylis „taip pasipūtė, kad nebegalėjo susikalbėti net pats su savimi“. Kadangi jokių išmintingų Girios bičiulių pamokymų Gilė ir girdėti nenorėjo, kartą Gandras, netekęs kantrybės, pakėlė jį nuo žemės ir, plasnodamas galingais sparnais, nuskraidino į niekur neregėtą Ydų šalį...