Vokiečių literatūros klasiką Vilhelmą Haufą vadino Hofmano pasekėju ir mokiniu. Ir jeigu mokytojas pranoko V. Haufą fantazijos giluma, tai mokinys toli lenkė Hofmaną formos išbaigtumu, vaizdinių aiškumu, kalbos grožiu. V. Haufo pasakos pilnos humoro, beje, tinkančio ir suprantamo ir vaikams, ir suaugusiems. Jo istorijos kupinos gyvenimiškų ir psichologinių tiesų.