Mergaitė ir kuosų medis

Knyga „Mergaitė ir kuosų medis“ jautriai vaizduoja kritinį vaiko gyvenimo momentą, neišvengiamus poyčius po tėčio mirties. Mažos mergaitės jausmai ir mintys, pateikiamos per vidinį monologą, sukuria subtilų pasakojimą: stovėdama po dideliais geležinkelio stoties medžiais ir laukdama, kol mama nupirks traukinio bilietus į naują gyvenamąją vietą, mergaitė mąsto apie savo gyvenimo įvykius. Kai kuosos staiga pakyla į orą ir dingsta iš akiračio, mergaitė suvokia, kaip jaučiasi medžiai. Prieš akis jai iškyla prisiminimai apie tėtį.