Birutės Jonuškaitės knygoje „Ūsuota Levuko istorija“ pasakojama apie mažo tarakoniuko ir sergančio berniuko draugystę, apie tai, kaip vaikai suvokia juos supančią aplinką, įvairius reiškinius ir kaip jiems svarbu turėti svajonę, kuria net ir labai sudėtingame suaugusiųjų pasaulyje galima tikėti. Tas jų tikėjimas toks stiprus, kad svajonė ima ir išsipildo. Tai knyga apie toleranciją KITAM, KITOKIAM: tam, kuris negali vaikščioti, tam, kuris yra visų vadinamas bjauriu, tam, su kuriuo niekas nenori draugauti.