Kalis prišvartavo valtį ir jie iššoko į krantą. Ir nubėgo per uolą lygiai kaip Andersas. Lygiai kaip Rasmusas.
Apačioj lomelėj stovėjo palapinė. Bet nebuvo matyti jokio žmogaus, nebuvo girdėti jokio balso. Tik bjauri tyla...
- Jei čia dar viena Anderso išdaiga, - tarė Kalis įlindęs į palapinę, - tai užmušiu...
Daugiau Kalis nieko nebepasakė. Eva Lota tik išgirdo už dviejų žingsnių prislopintą riksmą ir suklykė kaip pašėlusi:
- Kas ten, Kali, kas ten?
Tą pat akimirką pajuto ant sprando sunkią ranką ir išgirdo balsą.