Tai knyga apie didžiausią pasaulyje pramuštgalvę Pepę Ilgakojinę ir jos nepakartojamus nuotykius kartu su savo draugais Tomiu ir Anika.
Milijonai mūsų planetos vaikų su įstabiu legendinės švedų vaikų rašytojos Astridos Lindgren kūrybos pasauliu susipažįsta skaitydami pasakojimus apie Pepę Ilgakojinę. Pirmąkart išleista daugiau kaip prieš šešiasdešimt metų, „Pepė Ilgakojinė“ netrukus tapo visų laikų mėgstamiausia vaikų knyga, ji išversta į 58 kalbas ir kartu su kitais šlovę pelniusiais rašytojos kūriniais tebedžiugina viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius.
Kaip tik tada atsivėrė Vilos Vilaitės varteliai ir išėjo maža mergytė. Nepaprastai keista mergytė, tokios Tomis ir Anika nebuvo regėję, – tai Pepė Ilgakojinė išdrožė rytą pasivaikščioti. Štai kaip ji atrodė: Plaukai visiškai morkų spalvos, supinti į dvi kietas kasytes, styrančias į šalis. Nosis be galo panaši į bulvelę, visa nutaškuota strazdanų. Panosėje pūpsojo storos lūpos, burna pilna sveikų, baltų dantų. Suknelė užvis įdomiausia. Pepė pati ją buvo pasisiuvusi. Turėjo išeiti mėlyna, bet mėlynos medžiagos pritrūko, ir Pepei teko šen bei ten įdurti raudoną lopą. Savo išstypusias plonas kojas buvo apsiavusi ilgomis kojinėmis, viena ruda, kita juoda. Įsispyrusi į juodus batelius, lygiai dvigubai per didelius jos kojoms. Batelius jai buvo nupirkęs tėtis Pietų Amerikoje, kad Pepė turėtų kuo apsiauti, kai paūgės, bet ji nenorėjo kitų avėti. O labiausiai Tomis ir Anika išpūtė akis pamatę beždžionėlę, tupinčią ant nepažįstamos mergaitės peties. Beždžionėlė buvo mažytė, apauta žydromis kelnėmis, apvilkta geltonu žiponėliu ir su balta šiaudine skrybėle.