Linksmosios pasakos sudaro tą lietuvių tautosakos dalį, kur išmintingi pamokymai ir pasaulio bei gyvenimo suvokimas išsakomi žaismingai, šelmiškai, per, regis, vėjavaikiškus nutikimus. Kaip ir daugelyje lietuvių pasakų, čia laimi vadinamieji kvailučiai, tai yra tie, kuriuos veda ne egoizmas ir išskaičiavimas, o nuoširdumas ir pasitikėjimas. Įsidėmėtinos linksmųjų lietuvių pasakų šviesios etninės nuostatos, žmogiškumo gelmė ir smarkiai paslepiamas liūdesys, kada žmogus gali būti geras ir gražus, bet vis ima ir suklysta.