Knygos apie daktarą Dolitlį - iš tų, kurias perskaitai vienu atsikvėpimu, o kai reikia nusakyti, kuo jos tokios patrauklios, pasimeti. Siužeto, nors jis ir pakankamai vingiuotas, negali pavadinti "kvapą gniaužiančiu". Fantastiški darbai čia daromi be daugiažodiško patoso, neįmanomos kelionės atliekamos tarsi netyčia, o personažai apie viską kalbasi taip buitiškai, kad nejučiom pamiršti, jog tai ne realistinė istorija. Beje, personažai taip pat ne eiliniai. Dolitlio namiškiai - antis Tap-Tap, šuo Vipas, papūga Polinezija, beždžionė Či-či ir kiti kitokiausi, o kur dar daugybė gyvūnų, su kuriais jam tenka susitikti įvairiausiuose kraštuose… Žinoma, daktaras negimė jau mokėdamas susišnekėti su gyvūnais.