Greitoji pagalba

Justino Marcinkevičiaus poema „Greitoji pagalba“
Nuo pūkinės pagalvėlės
Atsikėlė visos lėlės.
Tik lėlė Onutė rauda.
Gal Onutei pilvą skauda?
Gal Onutei dantys dygsta?
Gal jai baisiai bloga?
Gal Onutė šiaip sau pyksta?
Gal sugavo slogą?
Pasakyki man, Onele,
Kur tau skauda?
Ką tau gelia?
Bet Onelė nebegirdi,
Negeria kakavos,
Tik rankutėm laiko širdį,
Mažą širdį savo.
Šitiek popinta, tiek vargta,
Du kartus taisyta,
Gaus dabar lėlė in-fark-tą
Ar a-pen-di-ci-tą.