Dvejetų karalius

Labiausiai išsiskiriantis A. Matučio kūrybos bruožas – visa apimantis vaikiškumas – pradedant pasaulėvoka, baigiant poetika. Eilėraščio centre – vaikas, besidžiaugiantis pasauliu, vaikyste, jį supančiais žmonėmis. Apskritai iki A. Matučio lietuvių vaikų poezijoje nebuvo taip džiaugsmingai savimi ir pasauliu besimėgaujančio mažojo herojaus.

Poetas rašė ne tik apie vaikus, bet ir apie paukštelius bei žvėrelius ir šie įgijo iš esmės tokius pačius būdo bruožus kaip ir žmonių vaikai – pasitikintys savimi, žvalūs, optimistiški.
Jis – trumpojo eilėraščio meistras. Dažnai trumpieji jo eilėraščiai paremiami emocinga šnekamąja vaikų kalba, intonacijų kaita, neretai kalbamapirmu asmeniu, sušukimu sustiprinama eilėraščio pabaiga.