Kelionė į Autorių šalį

Originalių pažintinių knygų mažoka, o juk leidybos bazė, poligrafinės galimybės (tokios svarbios pažintiniams leidiniams) Lietuvoje palankios. Tačiau sunkiausia autoriams informacinę, mokslo populiarinimo medžiagą pateikti meniškai, įtaigiai. Jau užsiminta apie Petro Palilionio Kelionę į Autorių šalį. Sumanymas įdomus – papasakoti apie autorius ir jų teises, supažindinti su konkrečiu juridiniu dokumentu (retas atvejis, kai vaikų knygą remia viena iš Europos Sąjungos programų). Trys penktokai, vadovaujami paslaptingojo dėdės Beno, leidžiasi ieškoti Autorių šalies, susitinka rašytoją, dailininką, kompozitorių ir t. t. (taip pristatomi įvairūs galimų autorių tipai). Fotomenininkas nelabai šnekus, tik įbruka vaikams po meninės fotografijos albumą – šit Aistei atitenka albumas Žiedai tarp žiedų. Mergaitė susigėsta, tad fotomenininkas jį pakeičia kitu – Žydėjimas. Penktokams ir vyresniems skaitytojams nelabai ką sako nei R. Dichavičiaus, ne R. Rakausko pavardės, juo labiau – jų fotociklų pavadinimai... Apskritai daug šioje knygoje įvairių autorių paminima, pažeriama sąvokų, bandoma intriguoti, tik visą laiką nepalieka dirbtinumo jausmas. Gale pateikiamas trumpas žodynėlis, bet ir jis nenuoseklus: antai žodis „kodeksas“ aiškinamas, o „koncepcija“ – ne ir t. t. Tekstas kurtas pagal nepaslepiamą schemą. Galų gale bandoma vaizduoti ir Autorių šalį. Na, žinoma, ji pasirodo virtualios pilies pavidalu, su galybe bokštelių ir sargybinių... Čia fantazija ir baigiasi, o apie charakterių kūrimą nėra ir kalbos. Gali būti, kad ši apysaka yra simptomiškas vaikų literatūros reiškinys – matyt, tik daugės įvairių užsakomųjų (ir reklaminių) tekstų, kur meniškumas bus antraeilis dalykas.



Povilas Antanas Kaunas, parašęs Galaktikos širdies sakmę, pasirenka kitą temą – kosmoso paslaptis – ir kitą būdą skaitytojams sudominti – knyga išleista dviem kalbomis. Jauniesiems Lietuvos esperantininkams ji pravers mokantis esperanto, o lietuviškoji versija įdomi tik pateikiamomis mokslo žiniomis. Išnašose (mokslingas būdas) paaiškinama, kas yra fliuktuacija, kur atrastas helis ir t. t. Tai įdomu. Bet istorija apie Pauliuką tarpais dvelkia erzinančia didaktika. Štai Pauliukui (jis patenka į avariją), atsidūrusiam Saulės širdyje, pati Saulė ir pamokslauja: „O mirties bijoti nereikia. Jos bijo tik tie, kurie savo gyvenime neturi tikslo“ (p. 13). Varganos iliustracijos, nepatrauklus viršelis – ar pastebės kas leidinėlį gausybėje knygų? Nijolės Riaubaitės pažintinė apysakėlė Karalaitė Civilizacija imasi ekologinės problematikos. Žilvinėlį, tokį tradicinį nežiniuką, moko tokia visažiniukė Rasytė (labai jau atpažįstama situacija). Kaip rašoma anotacijoje, knygelė „kviečia /.../ pakeliauti po žemę su karalaite Civilizacija ir jos marga svita – Taršuole, Ekonomika, Pelnu, Sintetika, Avarija, Alergija ir kitais palydovais“. Kartais lazda perlenkiama – antai Žaliaisiais Žiogais vadinami žalieji arba šiaip sveikuoliai. Akivaizdu, kad teksto naivinimas XXI amžiuje – labai slidus dalykas. Pradinukai – jau rimti žmonės, televizijos žiūrovai ir net interneto naršytojai. Tekstui vertės neprideda ir klausimai, pateikiami skyrių pabaigoje (nors pedagogai tai gal ir įvertins), kitaip tariant, taikomieji tikslai perdėm akivaizdūs, o pasakojimo strategijos jau eksploatuotos ne kartą. Vis dėlto gamtos pamokėlėms ši knygutė tikrai pravers.