Gyveno kartą tok vaikinas, jis buvo didelis tinginys. Jau toks tingus, kad tingėdavo net galvoti, todėl žmonės manė jį esant visiškai kvailą. Juzefas Vanagėlis buvo tik Šluotų Rišimo Instituto studentas. Tik vieno dalyko jis niekada netingėjo daryti. Net apėmus pačiam didžiausiam tingulio priepuoliui, Juzefas Vanagėlis sukaupdavo visą valią ir keliaudavo į karčemą. Ten, pasirėmęs ranka galvą, sėdėdavo prie stalo ir merkdavo akį gražuolei šeimininko dukrai.
Štai taip ir gyveno studentas Juzefas Vanagėlis: ryte rišdavo šluotas artimiausiame beržyne, o vakarais merkdavo akį išdidžiai gražuolei. Ir, regis, nieko jo tingiai laime netrūko. Bet sykį…