Žemaičių pasakos, surinktos iš daugelio žodinės kultūros puoselėtojų, skiriasi nuo tautosakos, užrašytos kitose Lietuvos etnografinėse vietose, personažų šelmišku išradingumu, senovine kalbos atmintimi ir žūtbūtine gėrio pergale.
Pasakos paimtos iš S. Daukanto, L. Ivinskio, M. Dovainio-Silvestraičio rinkinių.