Šioje knygoje pasakojame apie jaunuolį Rolfą, kuris mirus tėvams persikelia pas žiaurų ir despotišką dėdę girtuoklį. Netyčia susipažinęs su senu indėnu Kvonebu, paskutiniu iš savo genties, pabėga pas jį. Indėnas priglaudžia berniuką ir jie kartu patraukia į miškus norėdami išvengti Rolfo dėdės persekiojimo. Nuo čia prasideda įdomiausia knygos dalis (bent jau man), kurioje indėnas supažindina jaunuolį su miško gyventojais, jų įpročiais ir gyvenimo būdu. Išmoko berniuką medžioti žvėris, statyti spąstus, surasti valgomas miško gėrybes. Šioje dalyje su didžiule meile gamtai autorius parodo kaip jaunas žmogus po truputį atidengia paslaptingą laukinės gamtos paslapties širmą, kaip jį sužavi ir giliai širdin įsminga gamtos grožis ir natūralumas. Kelis kartus skaičiau būtent pirmąją knygos dalį ir pats daug įdomaus sužinojau apie bebrus, audines, skunsus, kiaunes, lūšis ir įvairiausius paukščius bei gyvūnus. Paprastas pasakojimo stilius ir tai, kad autorius pats yra sužavėtas tais, kuriuos aprašinėja daro šią knygą nepaprastai jaukią ir patrauklią.