Arklio gyvenimas, kaip ir žmogaus, gali būti kupinas meilės ir švelnumo. Bet jis taip pat kartais būna pilnas niekšybės ir žiaurumo. Anos Siuvel apysakoje žirgas Juodasis Gražuolis patiria ir viena, ir kita. Juodojo Gražuolio istorija, papasakota žiūrint į ją arklio akimis, nukelia mus į vidinį pasaulį jautraus gyvūno, kuris trokšta supratimo ir meilės. Nuo laimingo kumeliuko, nutrūktgalviškai straksinčio su savo motina Hercogiene, iki karietą tempiančio arklio atšiauraus likimo mieste ir, pagaliau, ramios senatvės, Juodojo Gražuolio gyvenimas kalba, kad arkliai taip pat turi jausmus, ir kad kartais jie net žino dalykus, kurių neišmano žmonės.