Spragtukas ir pelių karalius

Kūčių vakarą Marijai laikrodininkas ir išradėjas Droselmajeris įteikia ypatingą dovaną: medinį žmogeliuką Spragtuką, skirtą riešutams gliaudyti. Mergaitė juo išsyk susižavi. O vos laikrodžiui išmušus dvylika, Spragtukas atgyja. Taip prasideda neįtikėtina ir pilna stebuklų istorija. Leiskimės drauge su Marija ir Spragtuku į kelionę po paslaptingą pelių karaliaus ir princesės Pirlipatės šalį ir kartu su klasikinės pasakos herojais patirkime burtus, nuotykius, meilę, sunkiausius iššūkius ir didžiausius džiaugsmus.

„Didysis vokiečių romantikas E. T. A. Hofmanas (1776–1822) pasitikėjo vaiko vaizduote ir ją išaukštino. Visa, kas vyksta jo garsiojoje pasakoje „Spragtukas ir pelių karalius“ (1816), tariamai vyksta mažosios Marijos fantazijose. O gal sapne? O gal svajonėse? O gal iš tikrųjų? Nėra laiko labai tiksliems atsakymams, nes daugiasluoksniai, spalvingi, išradingi šios pasakos vaizdiniai tarsi ledo lytys patvinusioje upėje grūdasi vieni ant kitų, stumia, neša pirmyn. Gal kiek ilgėliau stabtelsim ant vienos lyties – „Pasakos apie kietą riešutą“, kuri tarsi kai ką paaiškina, kurioje jaunuolis, dar nėkart nesiskutęs barzdos ir niekad neavėjęs aulinių batų, perkanda riešutą Krakatuką, ir tada princesė Pirlipatė vėl tampa graži. Bet paskui ir vėl tolyn vaizduotės upe – į Lėlių karalystę, į Saldainmiestį, į Uogienių šilelį...
Nieko keista, jog daug kas šį kūrinį lygina su kietu riešutu. Bet juk tą riešutą perkandusieji tikrai tampa gražesni!..“
Kęstutis Urba

Vieno žymiausių vokiečių romantikų E. T. A. Hofmano (1776–1822) pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ apie užburtą princą Spragtuką, jo kovą su pelių karaliumi ir apie mergaitę Mariją, kuri gerumu, meile ir atsidavimu išsklaido kerus ir padeda Spragtukui nugalėti priešą. Pasakoje dera tikrovė ir fantazijos pasaulis, nuolat lydintis vaikų kasdienybę ir skatinantis apsvarstyti savo poelgius ir ketinimus.