Martina aiktelėjo. Prie girdyklos stypsojo baltoji žirafa ir žvelgė tiesiai į ją! Mažos liūdnos mergaitės ir grakščios jaunos žirafos akys akimirksnį susidūrė, paskui dangus vėl pajuodo. Martina prispaudė veidą prie stiklo, desperatiškai stengdamasi dar sykį pamatyti baltąją žirafą, deja, tai buvo neįmanoma.“
Vienuolikmetė Martina, Londone per gaisrą žuvus tėvams, išvažiuoja gyventi į Afriką pas keistai nesvetingą ir asketišką senelę. Jai labai sunku pritapti naujoje mokykloje. Čia jaučiasi svetima. Bet Savubonos rezervatas, kuriame ji gyvena su senele, ją tiesiog pakeri savo gamta ir gyvūnais. Ta vieta negailestinga, bet ir graži. Martina susidraugauja su Tendajumi – vienu iš rezervato darbuotojų, kuris ją išmoko bušmėnų papročių ir meno išgyventi, ir susipažįsta su Greise, iškart pajutusia, jog ji nėra paprasta mergaitė.
Bet Martina vis tiek jaučiasi svetima. Be to, paaiškėja, kad Savuboną gaubia paslaptys. Senelė draudžia jai kelti koją į rezervatą. Mergaitė išgirsta legendą apie baltąją žirafą, kuri jeigu iš tikrųjų egzistuoja, yra geidžiamiausias brakonierių trofėjus.
Vieną vakarą Martina pažvelgia pro langą ir išvysta baltąją žirafą, sidabriškai baltas jos kailis su cinamono lopais žvilga mėnulio šviesoje. Žirafa pažvelgia į ją, tarsi kažko laukdama... Taip prasideda paslaptingi ir nuostabūs jos nuotykiai: ji patiria turinti gydymo galių, išmoksta joti ant žirafos, kuri ją nugabena į Slaptąjį slėnį. Jame ji sužinos ir savo praeitį, ir ateitį.