Lietuvos karaimų tautinė savimonė išliko gaji daugiau nei 625 metus laikantis tautinių ir religinių tradicijų, puoselėjant folklorą, kulinarinį paveldą ir išsaugant svarbiausią tautinės tapatybės elementą – gimtąją kalbą, kuri šiandien gyva vos 30-ies ja kalbančiųjų dėka ir yra įrašyta į nykstančių pasaulio kalbų UNESCO sąrašą.
Trakų karaimų padavimų ir pasakojimų gija suvyta iš tuometės kasdienybės aktualijų, gyvenimo situacijų, įvykių ir nutikimų, o įvairialypiai istoriniai jų siužetai iš Trakų nuvingiuoja iki atokesnių Lietuvos karaimų gyvenamųjų vietų – Pasvalio, Biržų ar net iki tolimo, karaimų širdžiai brangaus ir išsiilgto Krymo.
Padavimus surinko ir rusų kalba (su karaimiškais intarpais) užrašė Trakų karaimų bendruomenės vadovas vyresnysis dvasininkas, kalbos bei tradicijų puoselėtojas, poetas Simonas Firkovičius (1897-1982). Iš Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde saugomo mašinraščio šiam leidiniui atrinkta keturiolika padavimų ir pasakojimų. Į lietuvių kalbą jie išversti stengiantis nepažeisti padavimų žanrui būdingos stilistikos.