Traškančios žvaigždės

Apsakymas „Traškančios žvaigždės“ parašytas 2009 metų pabaigoje. Kaip prisimena rašytojo žmona Regina Morkūnienė, „Gendrutis jį pirmąkart parodė ligoninėje. Gruodžio mėnesį. Tekstas rašytas specialiai penktajam Naminaros tarptautiniam vaikų knygų festivaliui. Jis įtrauktas į šio festivalio leidinį anglų kalba „Peace story“ (2010). Lietuvių kalba spausdintas tik „Rubinaityje“ (2011, Nr.4). Apsakymas yra apie karą ir taikos kainą, apie vaikų svajones ir nuobodulio kamuojamus suaugusiuosius, apie vieną mažą berniuką, norėjusį pamatyti traškančias žvaigždes. Apie labai mažą ribą „tarp“: ar vieno mažo berniuko noras gali sugriauti valstybę, pasaulį? O gal kaip tik – juos pakeisti ir atkreipti dėmesį į pačius mažiausius?..

„Gydomųjų žuvų blizgę“ rašytojo žmona Regina Morkūnienė aptiko kompiuterio archyvuose jau po Gendručio mirties. Vėliau iš literatūrologo Kęstučio Urbos sužinojo, kad jis buvo rašytas tarptautiniam konkursui, kuris galiausiai neįvyko, nes negavo lėšų. Regina mano, kad apsakymas galėjo būti parašytas tarp 2007 m. lapkričio – 2008 m. vasario mėnesių. Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas „Rubinaityje“ 2010 m., minint autoriaus penkiasdešimtmetį.

„Gydomųjų žuvų blizgė“ pasakoja apie berniuką, kuris susirgęs atsiduria ligoninėje ir čia susipažįsta su kitu berniuku („nemėgstu vaikų vadinti berniukais. Tačiau šis prašyte prašosi taip vadinamas. Liesas, išbalęs, permatomas. Ir keistas.“). Dviejų sergančių vaikų dialoguose veriasi ne tik ligoninės kasdienybė, bet ir stebuklai – atsiranda pasakojimas apie gydomųjų žvaigždžių blizgę, gelbėjančią žmonių gyvybes, intarpai apie atomų pasaulį, taupūs, bet taiklūs pastebėjimai apie tai, kai mes būname, kaip gyvename. Tai pasakojimas apie kitokius vaikus. Kad juos pastebėtum, turi gerokai pasidairyti, tačiau būtent tokiems ir yra skirta Gendručio kūryba.