Gyvulinės pasakos-labai gausus lietuvių tautosakos žanras. Tai vienos seniausių pasakų, kurių ištakos siekia pirmykštę bendruomenę. Joms būdinga alergija, humoras ir satyra. Čia žmogus bendrauja su gyvūnais kaip su lygiosiomis būtybėmis, turinčiomis neigiamų ar teigiamų bruožų. Jose gausu neįkirios didaktikos; ryški gėrio pergalė ir daugybė satyrinių scenų.