Apysakoje "Vilkpėdis" rašytojas vaizduoja buržuazinės Estijos miesto berniukus , jų žaidimus, parodo, kaip jie moka branginti vienybę ir draugiškumą, tas savybes, kurios praverčia ne tik muštynėse su policininko sūnumis, bet ir vėliasniame gyvenime - kovojant prieš išnaudotojus.